Kaip „Cisco“ su „OpenAI“ ginasi kompiuterių sparta

„Cisco“ kuria tinklo ir saugumo infrastruktūrą, kuria organizacijos naudojasi savo sistemoms sujungti ir apsaugoti. Užpuolikams pasitelkiant DI automatizuotų atakų mastui didinti ir pažeidžiamumų išnaudojimo priemonėms kurti kompiuterių sparta, įmonių infrastruktūros apsauga taip pat turi tobulėti. Sujungus gausius „Cisco“ tinklo telemetrijos duomenis su priešakinio DI protavimo gebėjimais, gynėjai gauna priemones, būtinas naujoms grėsmėms aplenkti. Griežti „OpenAI“ įmonių duomenų privatumo principai – nulinis duomenų saugojimas, griežtas klientų duomenų atskyrimas ir patikrinamas izoliavimas – leido „Cisco“ užtikrintai diegti priešakinį DI kritinės svarbos sistemose, nepakenkiant klientų prioritetams ar nesukeliant pavojaus jautriems telemetrijos duomenims.

„Cisco“ gynyba prasideda ten, kur plinta grėsmės – tinkle. J. Patelis apibūdina perėjimą nuo vieno saugumo perimetro prie kontrolės priemonių, paskirstytų mikropaslaugose, konteineriuose ir klasteriuose. „Prieš kiekvieną mikropaslaugą, kiekvieną Kubernetes konteinerį ir kiekvieną Kubernetes klasterį galime įdiegti nedidelį saugumo priemonių rinkinį ir taip integruoti saugumą į pačią tinklo struktūrą“, – sako jis.

Programų lygmens kontrolės priemonės gali leisti tik kiekvienai paslaugai būtinas jungtis ir taip sumažinti kelių, kuriais užpuolikas gali plėsti ataką, skaičių. Saugumo komandos taip pat gali tikslingiau izoliuoti paveiktas sistemas, kad nepaveiktos paslaugos veiktų toliau, kol atliekamas tyrimas ir imamasi atsakomųjų veiksmų.

Pasak J. Patelio, sujungusi šią tinklo duomenų analizę su „OpenAI“ modeliais, „Cisco“ gali nustatyti signalų sąsajas kompiuteriams įveikiamu mastu. „Du signalai atskirai gali atrodyti nepavojingi, tačiau kartu jie gali atskleisti reikšmingą dėsningumą. Tinklo duomenų analizė leidžia mums susieti duomenis iš viso tinklo ir gauti įžvalgų, padedančių užtikrinti saugią veiklą.“

J. Patelis atkreipia dėmesį į opų gynėjų iššūkį: atotrūkį tarp to, kaip greitai užpuolikai gali išnaudoti pažeidžiamumą ir kiek laiko organizacijoms prireikia jam ištaisyti. Jo manymu, DI gali padėti sumažinti šį atotrūkį, suteikdamas gynėjams galimybę ištirti daugiau grėsmių ir greičiau reaguoti. „DI leidžia užpuolikams veikti greičiau ir didesniu mastu. Norint išlikti saugiems, būtina pasitelkti DI gynybai“, – sako jis.

Tokias iniciatyvas kaip „Daybreak“ ir „GPT‑6 Astra“ jis apibūdina kaip pažangą, stiprinančią tiek „Cisco“, tiek jos klientų saugumą. „Galime veiksmingiau aptikti ir ištaisyti pažeidžiamumus, kartu sutrumpindami tyrimui, reagavimui ir pažeidžiamumų šalinimui reikalingą laiką“, – sako J. Patelis.

J. Patelio manymu, šias priemones galima diegti remiantis procesais, kuriuos komandos jau taiko pažeidžiamumams aptikti ir šalinti. „Šias galimybes galima integruoti į esamus skenavimo procesus, todėl nereikia iš esmės keisti komandos darbo.“

Agentams tampant vis savarankiškesniems, saugumo komandos taip pat turi atskirti kenkėjišką įsikišimą nuo agento, kuris teisėto tikslo siekia nenumatytu būdu, veiksmų. Pasak J. Patelio, tam reikia ir saugumo telemetrijos, ir sistemų stebimumo duomenų, kad komandos galėtų įvertinti tiek grėsmes, tiek agentų elgesį.

Jis išskiria tris prioritetus: apsaugoti agentus nuo kenkėjiškų atakų, aptikti ir sustabdyti nenumatytą elgesį bei veikti beveik realiuoju laiku. Šie prioritetai skatina pereiti prie taisyklių ir kontrolės priemonių, kurios gali prisitaikyti prie agentų veiksmų.

Bendradarbiaudamos tinkle „Daybreak Defense Network“, „Cisco“ ir „OpenAI“ tiria, kaip padėti saugumo komandoms greičiau įvertinti grėsmių poveikio riziką, nustatyti prioritetus ir taikyti tinkamas kontrolės priemones platformoje „Cisco Cloud Control“. J. Patelio manymu, tai gali padėti grąžinti pranašumą gynėjams.